Developed in conjunction with Ext-Joom.com

Padidinti šriftą:

Dalijamės gauta Gerb.Kristinos Buslajevos padėka mūsų įstaigos darbuotojams.

Nuoširdžiai dėkojame autorei už gražius žodžius...

Tai geriausias įvertinimas bet kuriam medikui, sunkiais momentais suteikiantis jėgų ir ištvermės sunkiame darbe...

 

Gerumą nešantiems medikams – padėka

       Diena, kai medžius jau pradėjo dengti šerkšnas ir žemę kaustyti šaltukas, krito pirmos snaigės, mane pasiekė širdį kaustantis ledas – žinia – mama paguldyta

Į Šilalės rajono ligoninę su beveik vilties nesuteikiančia diagnoze. Ruoštis blogiausiam. Nežinau, kaip atstumą iš didmiesčio pasiekiau, koks buvo kelias, kaip atrodė gamta, galvoje tik viena mintis, kaip gausime pagalbą, kai apie medikus tiek negatyvo, kaip susitiksiu su medikais, kokia jų reakcija į senolę, net negalėjau spėti, nes mintys neapleido visą kelią ir kūrė įvairius vaizdus, bet kartu ir turėjau viltį, kad juk viskas keičiasi, kartu su žmonėmis, kurie pasiryžę gelbėti žmones, padėti jiems kančioje, na ir žinoma Hipokrato priesaika.

     Gal nebūčiau ir dalinusis savo išgyvenimu, jei ne atsitiktinai pakliuvęs Šilalės Artojo laikraštis. Supratau, kad žmogui, kurio apsilankymas Šilalės rajono ligoninėje suteikė tiek daug nemalonių akimirkų, sunku būtų ištarti padėkos žodį, beje žodis gydo ne mažiau nei vaistai, bet tai išimtinis atvejis, jis neturėtų užtemdyti dalykų, kurie vyksta toje gydymo įstaigoje.

     Gerumo žiburėlio šviesą aš patyriau, kai pradėjau bendrauti su bendrosios terapijos skyriaus vedėja Vilma Juodeikyte. Pirmos pokalbio minutės - ir aš pajutau, kad sulauksiu pagalbos. Bendravimas įkvėpė viltį ir tikėjimą, kad dar galėsiu pasidžiaugti buvimu su mama, pajutau, kad gydytoja savo darbą žino, atidi ir žmogiška, personalas užjaučiantis, maloniai bendraujantis. Palatos šiltos, jaukios. Visur dvelkia švara. Ligonė buvo gydoma žodžiu, žvilgsniu ir žinoma pilna priežiūra, kokią tik gali suteikti ilgai gulinčio ligonio būklei pagerinti ši medicinos įstaiga.

Negaliu nepaminėti ir savo draugės, ilgametės medicinos darbuotojos Redos Dargužienės, kuri prieš budėjimą ir po jo, visada rado laiko aplankyti mano mamą.

     Gerumas ir atjauta neapčiuopiami dalykai, jo turi ne visi, tai žmogaus vidus, jo kultūra. Nei vienos dienos aš nepasijutau vieniša, jaučiau paramą, saugumą.

Žinoma laukiau stebuklo, bet deja atėjo išsiskyrimo valanda ir jos gyvenimo gija nutrūko ramiai ir oriai. Tvirtai žinau, kad mamai neteko kentėti, jos vargai jau pasibaigė.

   Negalime būti tikri, kad mūsų likimas nesuves su gydytojais. Nenusiteikime, kad nesulauksime atjautos, taip nėra, yra tik nesusikalbėjimas, dideli ligonių srautai ir štampai, pacientų mylimas, nemylimas. Gyvenimo pakeisti negalime, bet patys keistis privalome ir tada atrodys, kad sulaukėme stebuklo.

     Su naujais iššūkiais, gerbiami medikai.

 

Kristina Buslajeva

Klaipėda